Apie sveikatą Lietuvoje
Iki 2023 m. Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 77,43 m. (vyrai – 72,86 m., moterys – 81,71 m.), o kūdikių mirtingumas siekė 2,8 tūkstančiui gyvų gimusiųjų. Abu šie rodikliai yra žemesni už ES ir EBPO vidurkį. 2023 m. pagrindinė mirties priežastis buvo širdies ir kraujagyslių ligos, sudarančios 52,1 proc. visų mirčių, po jų sekė vėžys (21 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,1 proc.). Šios trys kategorijos sudaro maždaug keturis penktadalius viso mirtingumo.
Lietuvos sveikatos sistemos struktūra
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. labai pasikeitė. Po to, kai 1949 m. buvo prijungta prie SSRS, ji buvo reorganizuota pagal centralizuotą Semashko sistemą. Per šį laikotarpį sistema buvo gana gerai finansuojama, o gyventojų sveikatos būklė buvo geresnė nei kitose TSRS dalyse.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva iš sistemos, kuri daugiausia finansuojama iš vietos ir valstybės biudžetų, perėjo į mišrią sistemą, kuri daugiausia finansuojama iš Valstybinės ligonių kasos. Šis pokytis įvyko po to, kai 1991 m. Aukščiausioji vadovų taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė Nacionalinę sveikatos koncepciją, kurioje buvo įvestas sveikatos draudimas ir pirmenybė teikiama ligų prevencijai ir pirminei priežiūrai.
Iki 2000 m. didžioji dalis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų buvo pelno nesiekiančios įmonės, išplėtotas privatus sektorius, teikiantis daugiausia ambulatorines paslaugas, už kurias mokama iš savo kišenės. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat valdo kelias sveikatos priežiūros įstaigas ir dalyvauja dviejų didžiausių Lietuvos mokymo ligoninių valdyme.
Mirtingumas ir sveikatos sektorius
Vyrų mirtingumas nuo išorinių priežasčių yra didžiausias Europos Sąjungoje. Ypač savižudybių skaičius Lietuvoje išlieka didžiausias visoje Europoje, ES ir kartais buvo blogiausias EBPO, lyginant tarp blogiausių pasaulio šalių, tokių kaip Pietų Korėja, Pietų Afrikos Respublika, Urugvajus ir kt. Savižudybių skaičius nuolat mažėjo, nes dešimtajame dešimtmetyje dramatiškai išaugo žuvusiųjų skaičius, o iki 2023 m. Pranešama, kad jis yra 1,95 / 10 000 žmonių.
2018 m. Lietuva užėmė 28 vietą Europos sveikatos vartotojų indekse, kuriame sveikatos priežiūros sistemos vertinamos pagal laukimo laiką, rezultatus ir kitus rodiklius. Sveikatos priežiūros įstaigos yra pagrindiniai darbdaviai šalyje, tačiau vis dar išlieka per daug apkrautos, su ilgais laukimo laikais ir nepakankamu finansavimu specialistams ir vaistams vis didėjančiam pacientų srautui ir intervencijos reikalaujantiems atvejams.
Maždaug trečdalis visų sveikatos priežiūros paslaugų yra finansuojamos privačiai (pačių pacientų arba jų vardu), o tai yra gerokai daugiau nei ES vidurkis, kuris yra dvidešimt procentų. 2012 m. buvo 66 bendrosios praktikos ligoninės, 26 antrinės ligoninės, 49 slaugos ligoninės ir 4 reabilitacinės ligoninės.
- Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 2023 metais buvo 77,43 metų.
- Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.
- Nacionalinis sveikatos draudimo fondas yra pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos finansuotojas.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0