Pereiti prie turinio
economy

Mokesčiai Lietuvoje ir užsienyje

News Lithuania Redakcija · Parašė AI ir peržiūrėta pagal mūsų redakcinius standartus · · Skaitymo trukmė 7min. skaitymo · Peržiūros 0 ·
Esmė — Mokesčius Lietuvoje renka centrinė ir vietos valdžia. Svarbiausi pajamų šaltiniai yra pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis ir pelno mokestis, kurie visi taikomi centriniu lygmeniu.

Mokesčius Lietuvoje renka centrinė ir vietos valdžia. Svarbiausi pajamų šaltiniai yra pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis ir pelno mokestis, kurie visi taikomi centriniu lygmeniu. Be to, socialinio draudimo įmokos renkamos ne iš nacionalinio biudžeto.

Lietuvoje mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 2019 m. visos valdžios sektoriaus pajamos Lietuvoje sudarė 30,3 proc.

Istorinis kontekstas

Iki XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje finansai buvo grindžiami barteriu. Pirmieji mokesčiai (duoklė), dėkla (grūdai ir šienas) ir mezliava buvo mokami už ūkio produktus. Pirmieji grynųjų pinigų mokesčiai įvesti valdant Kęstučiui, nors didžioji dalis mokesčių vis dar buvo mokama už prekes (pvz., kviečius, galvijus, arklius).

1591 m. Abiejų Tautų Respublikoje buvo įsteigtas iždo teismas, o 1613 m. - iždo tribunolas, kuris iki 1764 m. pirmininkavo mokesčių byloms. XVII–XVIII a. įvesti mokesčiai apėmė padūmę (turto mokestį), hiberną (ketvirčio mokestį), kvartą (valdžios dvarų mokestį) ir pagalvės mokestį (pagalvės mokestį, mokamą vienam asmeniui).

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvos mokesčių sistema buvo pavaldi atitinkamoms padalijimo galioms. Per šį laikotarpį daugiausia buvo renkami mokesčiai žemei, nuomai, prekybai ir gamybai.

Šiuolaikinė mokesčių sistema

Po 1918 m. mokesčiai vėl buvo renkami naujai nepriklausomos Lietuvos valstybės. 1919 m. sausio 23 d. buvo priimtas Mokesčių įstatymas, po kurio sekė keletas papildomų mokesčių įstatymų. Įvesti mokesčiai apėmė tiesioginius mokesčius (pvz., žemės mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, verslo mokestį, paveldėjimo mokestį) ir netiesioginius mokesčius (pvz., akcizo mokesčius gėrimams, tabakui, tauriesiems metalams ir tarifus).

Sovietų okupacijos metais Lietuvos finansų sistema, įskaitant mokesčius, buvo integruota į sovietinę. Gyventojų pajamų mokestis buvo progresyvus ir svyravo nuo 0,35 iki 13 procentų nuo pajamų, viršijančių neapmokestinamą sumą. Taip pat buvo renkami vietiniai mokesčiai: namų ir žemės nuosavybės mokestis, taip pat transporto priemonių nuosavybės mokestis.

Moderni mokesčių sistema Lietuvoje buvo palaipsniui atkurta dešimtojo dešimtmečio pradžioje, 1990 m. įvedus pelno ir gyventojų pajamų mokesčius, 1992 m. – žemės mokestį, 1995 m. – Mokesčių administravimo įstatymą ir daugelį kitų su mokesčiais susijusių teisės aktų.

Moderni mokesčių sistema Lietuvoje remiasi Lietuvos Konstitucija. Konstitucijos 65 ir 127 straipsniuose įtvirtinti du esminiai mokesčių sistemos principai: mokesčiai gali būti įvesti tik įstatymu ir tik Seimas gali priimti mokesčių įstatymus.

Pagrindiniai mokesčių įstatymai Lietuvoje yra Mokesčių administravimo įstatymas, Muitinės įstatymas ir atskiri įstatymai dėl konkrečių mokesčių. Mokesčių praktikai įtakos turi ir tarptautinės sutartys, tarp jų ir nemažai dvišalių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, prie kurių Lietuva yra prisijungusi. Lietuvos, kaip Europos Sąjungos dalies, mokesčių sistema taip pat yra stipriai paveikta Europos taisyklių ir reglamentų, ypač PVM ir tarifų srityse.

  • Mokesčiai gali būti įvesti tik įstatymu.
  • Tik Seimas gali priimti mokesčių įstatymus.
  • Mokesčių sistema grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai

Kaip jums patiko šis įrašas?

Komentarai 0

Būkite pirmas, palikęs komentarą

Susisiekite

← News Lithuania Pradžia
News Lithuania Gaukite naujus įrašus el. paštuUžsiprenumeruokite ir gaukite naują turinį el. paštu. Prenumeratos galite atsisakyti bet kada.
Ar tai buvo naudinga?Pasidalykite su draugais ir socialiniuose tinkluose