DUK · Politics & Government 36

Lietuvos oro uostai teigia, kad 2025 m. liepos 25 d. paskelbtas Vilniaus įkrovimo sąrašas skirtas oro linijoms ir antžeminio tvarkymo paslaugų teikėjams ir įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Išvykstančių keleivių mokestis yra 2,91 EUR už persėdimo keleiviams ir 10,21 EUR už visus kitus keleivius. Lėktuvų tūpimo, stovėjimo aikštelės ir tolesni mokesčiai yra išvardyti atskirai, o kiekvienas mokestis puslapyje yra nurodytas be PVM. tūpimo mokestis reguliuojamas pagal triukšmo koeficientą, kuris priklauso nuo orlaivio triukšmo kategorijos ir dienos laiko. Nuo tos pačios dienos 0,37 EUR mokestis taikomas kiekvienam išvykstančiam ir atvykstančiam keleiviui, išskyrus tranzitinius keleivius ir jaunesnius nei dvejų metų vaikus, kad būtų galima finansuoti neįgaliųjų ir riboto judumo paslaugas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vadovaujamas Vidaus reikalų ministerijos, atlieka priešgaisrinės saugos įstatyme nustatytas funkcijas ir atlieka valstybinių priešgaisrinių konstrukcijų ir kitų objektų priežiūrą. Ji imasi priemonių priešgaisrinės saugos pažeidimų priežastims pašalinti, patikrinimams, kaip šios priemonės yra vykdomos, ir pateikia privalomus nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei ūkio subjektams. Departamentas tiria gaisrus, dalyvauja statybos užbaigimo procedūrose ir tikrina, ar projektavimo sprendimai, įrenginiai, produktai ir paslaugos atitinka priešgaisrinės saugos taisykles. Ji vykdo prevencijos kampanijas, kad šviestų žmones ir organizacijas, ir saugo Valstybinę priešgaisrinę ir gelbėjimo tarnybą, pasirengusią kovoti su gaisrais, gelbėti žmones ir turtą bei apriboti gaisro pasekmes. Ji taip pat organizuoja ir vykdo gaisrų gesinimo ir kitas gelbėjimo operacijas bei koordinuoja vieną pagalbos numerį 112.

Lietuvos ambasada Indijoje aiškina, kad legalizavimas ar apostilė yra reikalingi tam, kad vienos šalies dokumentą galėtų priimti kitos šalies institucijos ir sukelti teisines pasekmes, nebent Lietuvos sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktas sako, kad žingsnis yra nereikalingas. Turi būti įteisinti dokumentai, išduoti valstybėje, kuri neprisijungė prie 1961 m. spalio 5 d. Konvencijos dėl reikalavimo įteisinti užsienio viešuosius dokumentus. Legalizavimas – kompetentinga institucija, paprastai užsienio reikalų ministerija arba diplomatinė ar konsulinė įstaiga, patvirtina parašo autentiškumą, signataro poziciją ir antspaudą. Dokumentas laikomas legalizuotu tik tada, kai jis buvo patvirtintas du kartus, pirmiausia šalyje, kuri jį išleido, o tada šalyje, kurioje jis bus naudojamas. Naudojimui Lietuvoje šis antrasis žingsnis yra Lietuvos užsienio reikalų ministerijos arba Lietuvos diplomatinės ar konsulinės įstaigos patvirtinimas, po kurio išverstas dokumentas gali būti pateiktas Lietuvos institucijoms. Indijoje išduotas oficialus dokumentas, kurį Indijos užsienio reikalų ministerija patvirtino apostile, galioja Lietuvoje be papildomo sertifikavimo.

Pagal 1992 m. Notariato įstatymą notarai Lietuvoje yra įgalioti patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisinius faktus bei ginti teisėtus šių asmenų ir valstybės interesus. Asmuo gali būti pripažintas notaru kaip Lietuvos pilietis arba nuo 2012 m. ES valstybės narės, kitos EEE šalies ar Šveicarijos, kalbančio valstybine kalba, turi nepriekaištingą reputaciją, yra nepriekaištingos, yra ne vyresnis kaip 70 metų, neturi sveikatos būklės, kuri blokuotų darbą, laimėtų viešą konkursą ir bent dvejus metus būtų kvalifikuotas kaip notaras kandidatas ir kvalifikacinis egzaminas, arba pagal teisės daktaro laipsnį, turintį bent penkerius metus.Iš praktikos. Teisingumo ministras skiria ir atleidžia notarus, nustato, kiek jų yra, ir priskiria kiekvieną veiklos teritoriją. Notaras turi turėti ne mažiau kaip 29 000 eurų profesinį civilinės atsakomybės draudimą, saugoti notarinius veiksmus paslaptyje ir atsakyti už žalą, kurią padarė notaras, atstovas ar biuro darbuotojai. Kaip valstybės įgalioti asmenys, notarai patvirtina sandorius, išduoda paveldėjimo pažymėjimus ir sutuoktinio nuosavybės dalies nuosavybės teises į bendrą nuosavybę, patvirtina kopijas, parašus ir vertimus bei atlieka kitus šiai tarnybai nustatytus notarinius veiksmus. Kiekvienas notaras priklauso Notarų kolegijai, o 2017 m. Lietuvoje dirbo 261 notaras.

Valstybinė duomenų apsaugos inspektorė yra nepriklausoma priežiūros institucija, prižiūrinti Bendrą duomenų apsaugos reglamentą ir vykdanti kitose Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų užduotis. Jos misija yra apsaugoti žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, o vienas iš prioritetų yra didinti duomenų valdytojų, duomenų apsaugos pareigūnų ir duomenų subjektų žinias per prevenciją ir švietimą. 2025 m. Inspekcija gavo 2081 skundus, 48 procentais daugiau nei 2024 m. Gauti 1408 skundai. Dažniausiai susiję asmenys buvo asmens duomenų atskleidimas, vaizdo stebėjimas, tiesioginė rinkodara, asmens duomenų rinkimas ir prieiga prie duomenų. Po to, kai buvo nustatyta pažeidimų, ji išleido 66 instrukcijas, 56 papeikimus, 78 rekomendacijas ir 2 įspėjimus, ir paskyrė 5 baudas, iš viso 27,029, didžiausias 9000 ir mažiausias 3 529. Ji taip pat gavo 223 asmens duomenų pažeidimo pranešimus, apimančius 1 249 409 duomenų subjektus Lietuvoje.

Europinė nereceptinių sudedamųjų dalių lentelėje geriamasis levonorgestrelis Lietuvai nurodytas kaip nereceptinės skubiosios kontraceptinės priemonės. Naudojimas, kurį jis įrašo, yra skubi kontracepcija iki 72 valandų po lytinių santykių, kuriuose nebuvo naudojama kontraceptinė priemonė arba kai naudojamas metodas nebuvo veiksmingas. Lietuvoje skiriami 1,5 mg, 0,75 mg ir 1500 mikrogramų stiprumo. Tas pats įrašas sako, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Buvo galima įsigyti tiek dviejų 0,75 mg tablečių pakuotę, tiek vieną 1,5 mg tabletę. Lentele sudedamoji dalis yra G03 grupėje ir lietuviškas tiekimo statusas žymi neregsio.

Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba teigia, kad ji nagrinėja ginčus tarp vartotojo ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo bei ginčus tarp vartotojo ir pašto paslaugų teikėjo. Vartotojas pirmiausia turi parašyti paslaugų teikėjui, išdėstyti faktus ir pretenzijas ir saugoti kopijas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo apie pažeidimą, o teikėjas turi atsakyti per 14 kalendorinių dienų. Jei atsakymas yra nepatenkinamas arba nė vienas iš jų nepasiekia per tas 14 dienų, vartotojas gali pateikti tą patį klausimą Institucijai per vienerius metus, valstybine kalba, pasirašytame prašyme, su laiško teikėjo kopijomis, bet kokio atsakymo ir kitų svarbių dokumentų kopija. Institucija per penkias darbo dienas nusprendžia, ar ginčas gali būti išnagrinėtas, ir per tris darbo dienas teigia, kad procedūra buvo pradėta, o jei nėra susitarimo, ji nusprendžia per 90 dienų patenkinti prašymą, suteikti jį iš dalies arba atmesti, ribą, kuri gali būti pratęsta 30 kalendorinių dienų po įspėjimo šalims. Ji nenagrinės bylos, nesusijusios su jos kompetencija, kuri jau yra kitoje institucijoje, teisme ar arbitraže, kuri buvo iškelta pasibaigus vienerių metų terminui arba be išankstinio požiūrio į paslaugų teikėją, arba kurios vertė mažesnė nei 20 eurų, nebent ši suma vis dar būtų svarbi naujai vartotojų apsaugos praktikai ar kitoms svarbioms aplinkybėms. Sprendimas dėl esmės tampa privalomas ir yra vykdymo dokumentas, jei nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nepateikia ieškinio bendrosios jurisdikcijos teismui, o prašymas, kuriame nenurodytas aiškus reikalavimas priimti privalomą sprendimą, nėra nagrinėjamas kaip skundas.

Lietuvos teisės vadovas sako, kad jei įstatymas nenustato jokių teritorinių ribų, asmuo gali pasirinkti notarą patogiai, pagal rekomendaciją arba notaro specializaciją. Oficialioje Notarų Rūmų interneto svetainėje paieška vadinama patogiausiu ir patikimiausiu būdu surasti notarą ar notarą. Paiešką gali atlikti savivaldybė, notaro vardas ir pavardė arba biuro pavadinimas. Rezultatai pateikia kontaktinę informaciją, įskaitant adresą, telefono numerį ir el. Paštus, darbo valandas ir kartais, ar notaras siūlo nuotolines paslaugas. Tame pačiame vadove taip pat minima, kad žmonės, kurie neseniai naudojosi notaru, ir ieško interneto pagal miestą ar rajoną, kaip tolesnius būdus rasti biurą.

2026 m. balandžio 30 d. LRT ataskaitoje teigiama, kad ketvirtadienį vidurdienį Lietuva visoje šalyje išbandė savo viešojo perspėjimo sistemą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė, kad sirenos skambės nuo 11:52 iki 11:55 minučių, o žmonės tuo pačiu metu gaus įspėjamuosius pranešimus mobiliaisiais telefonais ir pranešimus programėlėje LT72. Pareigūnai pabrėžė, kad bandymas buvo suplanuotas ir kad sirenos nekelia realaus pavojaus. Departamentas teigė, kad išgirdę sirenas ar gavę pranešimą, žmonės turėtų įjungti LRT radiją ar LRT televiziją, kad gautų oficialią informaciją, o tai taip pat yra tai, ką daryti su tikra ekstremalia situacija. Pranešimai eina visiems mobiliesiems vartotojams, bet atvyksta tik į telefonus, kuriuose įjungta įspėjimo funkcija, o instrukcijos yra LT72 svetainėje ir programoje. Ataskaitoje teigiama, kad sistema yra skirta greitai įspėti apie grėsmes gyvybei, sveikatai ar turtui, kad patikrinimai paprastai rengiami du kartus per metus, o 2025 m. gruodžio mėn. Bandymo metu buvo aktyvuota apie 1 160 sirenų, o apie 2,6 % nepavyko, palyginti su 5,4 procentais per ankstesnį testą.

2026 m. lapkričio 2 d. LRT ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija šalis surūšiuos į penkias įspėjančias spalvas: žalią, geltoną, oranžinę, raudoną ir juodą. Žalia reiškia, kad nėra konkretaus įspėjimo, o įvardyti pavyzdžiai yra Kanada, Suomija, Norvegija, Vokietija ir Lenkija. Geltona reiškia, kad keliautojai turėtų imtis atsargumo priemonių, kaip pavyzdžius pateikti Jungtinės Valstijos, Islandija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Turkija ir Kazachstane. Oranžinė reiškia, kad žmonės turėtų apsvarstyti, ar kelionė yra būtina, o ataskaitoje nurodoma Meksika, Egiptas, Kinijos ir Jordanija. Raudona reiškia, kad keliauti nerekomenduojama, o Venesuela, Pakistanas, Irakas ir Alžyras yra tarp pavyzdžių. Juodieji reiškia, kad žmonės raginami išvykti iš karto, o pateiktame sąraše yra Rusija, Baltarusija, Ukraina, Malis, Burkina Fasas, Eritrėja, Mianmaras, Afganistanas, Šiaurės Korėja ir Iranas, o visas žemėlapis paskelbtas ministerijos svetainėje.

2025 m. gruodžio 24 d. ataskaitoje, cituojančioje savivaldybės bendrovę „Judu“, teigiama, kad Vilniaus autobusai ir troleibusai Naujųjų metų šventės metu rečiau važiuoja ir kad Naujųjų metų išvakarėse kelionė yra nemokama. Kūčių vakarą ir Kalėdų dieną miesto viešasis transportas seka savaitgalio ir atostogų tvarkaraštį. Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 2 d. maršrutai 11, 13, 14, 15, 20, 26, 28, 38, 41, 51, 57, 61, 62, 88 ir 114 taip pat vykdomi pagal tą savaitgalio ir atostogų tvarkaraštį. Gruodžio 31 d., nuo 8 val. vakaro iki sausio 1 d. 4 val. ryto, visas viešasis transportas mieste yra nemokamas. Tą naktį naktiniai maršrutai eina kas 15 minučių, išskyrus maršrutą N20, kuris išlaiko įprastą 30 minučių intervalą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia, kad vartotojas, kuris mano, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė vartotojo teises, pirmiausia turi parašyti šiam verslui ir nurodyti reikalavimą, kaip numatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje. Įmonė privalo nemokamai išnagrinėti paraišką ir per 14 dienų nuo jo gavimo dienos pateikti išsamų rašytinį atsakymą, kuris yra pagrįstas ir pagrįstas dokumentais. Jei įmonė atsisako, sutinka tik iš dalies arba neatsako per tas 14 dienų, vartotojas gali paprašyti Institucijos išspręsti ginčą be teismo. Vartotojas užbaigia prašymo formą, prideda kopijas, pvz., Kvitą, sutartį, sąskaitą-faktūrą ir įmonės atsakymą, prideda visus kitus įrodymus ir prideda leidimą, jei veikia kitam asmeniui, ir svarstomas tik pasirašytas prašymas. Pasirašytas prašymas ir priedai eina į Instituciją adresu Gostauto g. 12 Vilniuje, pašto kodu 01108 arba per Vartotojų teisių informacinę sistemą. Įstatymas, kaip nurodo Institucija, reikalauja, kad ginčas būtų apsvarstytas, o sprendimas dėl esmės būtų priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų po to, kai skundą gavo ne teismo institucija.

Lietuvos pašto bendrovė teigia, kad pretenziją galima pateikti tik raštu, naudojant formą savo interneto svetainėje, el. paštu, laišku savo kontaktų centrui Balcikonio gatvėje 3, pašto kodu 03500 Vilniuje arba ieškinio formoje toje vietoje, kur teikiamos pašto paslaugos. Pretenzija dėl pašto paslaugos turi būti pareikšta per šešis mėnesius nuo prekės išsiuntimo dienos, o bendrovė ją nagrinėja ne daugiau kaip per dešimt darbo dienų. Sąrašas dėl finansinės paslaugos turi būti pateiktas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, kad buvo pažeista teisė. Jeigu atsakymas į pašto paslaugą nėra patenkinamas, tame pačiame puslapyje teigiama, kad asmuo gali kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą Mortos gatvėje 14, pašto kodas 03219 Vilniuje. Jeigu atsakymas į finansinę paslaugą nėra patenkinamas, jame nurodoma Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tarnyba 90-oje G. Zalgirio gatvėje, pašto kodas 09303, Vilniuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad motinystės pašalpa už gimdymą po 30 nėštumo savaičių mokama 126 kalendorinėmis dienomis, o dar 14 kalendorinių dienų, jei gimdymas buvo sudėtingas arba gimė daugiau nei vienas vaikas. Moteris, kuri nesiėmė nėštumo ir gimdymo atostogų prieš gimdymą, mokama už 56 kalendorines dienas po gimimo arba 70 kalendorinių dienų, jei gimdymas buvo sudėtingas arba gimė daugiau nei vienas vaikas. Gimdymas 22-oje-30-oje savaitėje mokamas už 28 kalendorines dienas po gimimo arba 126 dienas po gimimo, jei kūdikis gyvena 28 dienas ar ilgiau, o negyvas gimimas tame lange mokamas už 28 kalendorines dienas, su 14 papildomų dienų už sudėtingą gimimą ar daugiau nei vieną vaiką. Asmuo, paskirtas naujagimio globėju, mokamas nuo tos dienos, kai globa nustatoma, kol kūdikiui yra 70 dienų. Įvaikinusi motina, kuriai taikomas motinystės socialinis draudimas, gali gauti pašalpą, kai suteikiama 30 kalendorinių atostogų dienų, ir ji turi ne mažiau kaip šešis šio draudimo mėnesius per 24 mėnesius iki atostogų pradžios, o puslapyje teigiama, kad šis leidimas taip pat taikomas įvaikinančiai motinai, neturinčiai darbo ar paslaugų santykių.

Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad kasmetinės atostogos yra ne darbo laikas, kad darbuotojas galėtų pailsėti ir susigrąžinti gebėjimą dirbti, ir kad kiekvienam darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis per tas atostogas. Minimali yra mažiausiai 20 darbo dienų per penkių dienų savaitę arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos šešių dienų savaitę. Jei savaitė yra trumpesnė arba išdėstyta kitaip, atostogos turi būti ne mažesnės kaip keturios savaitės. Darbuotojai iki 18 metų, žmonės, auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgalūs darbuotojai gauna 25 darbo dienas penkių dienų savaitę arba 30 darbo dienų šešių dienų savaitę. Jei jų savaitė yra trumpesnė arba kitokia, jie turi gauti penkias savaites. Inspekcijos anglų kalbos raštas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2023 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos Asamblėjų įstatyme teigiama, kad susitikimas ar vieno asmens veiksmas gali būti rengiami viešose vietose, gatvėse, aikštėse, parkuose ir visuomeniniuose pastatuose bet kurią savaitės dieną nuo 8 iki 22 metų. Jis negali būti organizuojamas valstybės ar savivaldybių biuruose, policijos patalpose, sulaikymo ir baudžiamojoje įstaigoje, sveikatos priežiūros įstaigose, gynybos ir valstybės saugumo vietose, prokuratūrose, teismuose, Lietuvos banke ir kituose nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiose įmonėse ar branduolinėse ir kitose strateginiam saugumui svarbioms įmonėms. Ne daugiau kaip 15 žmonių susirinkimo organizatoriai apie tai praneša savivaldybės administracijos direktoriui laisva forma, o išsamios pranešimo taisyklės ir įstatymo 7 straipsnis netaikomi. Daugiau nei 15 žmonių susitikimui rašytinis pranešimas turi pasiekti tą direktorių ne vėliau kaip per penkias darbo dienas iki datos. Pranešime turi būti nurodyta forma ir turinys, data ir pradžios bei pabaigos laikai, bet kokio žygio ar procesijos keliai, numatomas dalyvių skaičius ir bet koks prašymas policijai dėl viešosios tvarkos išlaikymo.

Reagavimo į nelaimes centro klausimų puslapis sako, kad jo skambučių davėjai gali prašyti pagalbos lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Lietuvos gestų kalbos vertėjai yra prieinami 24 valandas per parą žmonėms, kurie naudojasi pagalbos numeriu 112 mobiliuoju telefonu. Asmuo, turintis klausos ar kalbos trukdymą, taip pat gali pasiekti centrą, siųsdamas SMS į 112, naudodamas centre įdiegtą "Silent Call" paslaugą arba per nuotolinę vertimo paslaugą iš gestų kalbos vertimo centrų. Tame pačiame puslapyje teigiama, kad užklausa gali būti siunčiama kaip SMS žinutė, tačiau ji rekomenduoja skambinti, nes skambutis yra patikimesnis ir greitesnis, ir sakoma, kad SMS žinutė yra naudinga daugiausia tada, kai asmuo negali kalbėti. Skambutis 112 taip pat leidžia centrui nustatyti skambinančiojo buvimo vietą, o pagalbos skambutis yra prioritetas tinkle, kai mobiliojo ryšio tinklas yra perpildytas.

Valstybinė vaistų kontrolės agentūra yra Lietuvos vyriausybinė įstaiga, kurios būstinė yra Vilniuje, o pagrindinė atsakomybė – saugoti visuomenės sveikatą vertinant ir prižiūrint vaistus žmonėms vartoti. Ji moksliškai vertina paraiškas dėl rinkodaros teisės suteikimo, o biotechnologijų ir kitų aukštųjų technologijų procesų vaistai, vaistai, turintys naują veikliąją medžiagą, skirtą ŽIV/AIDS, vėžiui, diabetui ar neurodegeneracinėms ligoms gydyti, ir retųjų vaistų negalima patvirtinti nacionaliniu lygmeniu. Ji prižiūri gamybos ir didmeninio platinimo leidimų ir vaistinių turėtojus Lietuvoje, atliekant patikrinimus, laboratorinius tyrimus ir licencijavimą, taip pat prižiūri klinikinius tyrimus ir narkotikų bei psichotropinių vaistų teisinę apyvartą. Vaistų saugumas nuolat stebimas per farmakologinio budrumo tinklą, o agentūra veikia, jei pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas rodo, kad pasikeičia vaisto naudos ir rizikos santykis. Agentūrai vadovauja direktorius, dirba apie 149 darbuotojai, o daugiau nei 50 nacionalinių ekspertų tinklas sujungia savo mokslininkus su Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkais. Jos specialistai taip pat dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos ir Europos Sąjungos mokslo ir reguliavimo institucijų darbo grupėse, įskaitant Europos vaistų agentūros, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos komitetus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, vadovaujama Aplinkos ministerijos, formuoja ir įgyvendina viešąją hidrometeorologijos politiką. Ji atlieka hidrometeorologinius stebėjimus ir dalyvauja nacionalinėje aplinkos monitoringo programoje. Jame pateikiamos meteorologinės, hidrologinės ir jūrų hidrometeorologinės prognozės, taip pat saulės ultravioletinės spinduliuotės indeksas, šilumos indeksas ir vėjo šalčio prognozė, įspėja apie stichines nelaimes, sunkius ir katastrofiškus reiškinius, staigius oro pokyčius ir viso ozono sluoksnio išeikvojimą. Ji taip pat teikia informaciją apie paviršinio vandens telkinių hidrologinį režimą, orą, klimato kaitą ir šių pokyčių poveikį aplinkai ir nacionalinei ekonomikai. Ši paslauga sudaro duomenų bazes ir siunčia duomenis Pasaulio duomenų bankams ir Upių, ežerų ir tvenkinių valstybiniam kadastrui, skelbia informaciją ir metraščius, tikrina ir sertifikuoja hidrometeorologinius instrumentus. Ji dalyvauja Pasaulio meteorologijos organizacijoje ir ten atstovauja Lietuvai.

Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnyje vairuotojams nustatomos baudos už greičio viršijimo baudą. Įspėjimas apie apribojimą iki 10 kilometrų per valandą. Daugiau nei 10 ir iki 20 kilometrų per valandą skiriama 12–30 eurų bauda, daugiau nei 20 ir iki 30 eurų atneša nuo 30 iki 90 eurų, o daugiau nei 30 ir iki 40 atneša 120–170 eurų. Daugiau nei 40 ir iki 50 kilometrų per valandą atneša 170–230 eurų. Daugiau nei 50 kilometrų per valandą atneša 450–550 eurų, arba 450–700 eurų asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Dėl pažeidimo, kuris yra didesnis nei 30 ir iki 40 kilometrų per valandą, tame pačiame straipsnyje reikalaujama, kad pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių daugiau kaip 3,5 tonos arba daugiau nei devynios vietos, vairuotojams ir motociklų vairuotojams būtų uždrausta vairuoti nuo trijų iki šešių mėnesių.

2025 m. spalio 7 d. LRT ataskaitoje teigiama, kad tą savaitę Vilniuje prasidėjo didelės nacionalinės evakuacijos pratybos, imituojančios mokyklų, pažeidžiamų grupių ir pasirinktų rajonų evakuaciją. Prieš pat antradienio vidurdienį, 11 val. 52 min., visoje šalyje skambėjo įspėjamosios sirenos, o į mobiliuosius telefonus buvo išsiųstos informacinės žinutės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė, kad perspėjimai yra dalis „Vyčioliautas 2025“ mobilizacijos pasirengimo pratybų, vadinamų didžiausiomis Lietuvos pasirengimo ekstremaliosiomis atsitikėlėmis pratybomis, ir kad sirenos turėjo garsinį signalą, pavadintą perspėjimo sistemos testu. Pirmadienį prasidėjusiomis pratybomis buvo siekiama išbandyti atsaką į didelio masto krizes, įskaitant civilių evakuaciją ir agentūrų bendradarbiavimą. Pasak Vilniaus pareigūnų, pratybose buvo numatyta praktinė evakuacija su savanoriais, priėmimo punktų įrengimas, evakuacijos transporto degalų papildymas ir praktika šalinant kliūtis nuo maršrutų. Pratybos truko dvi dienas, kai kurie dalyviai nakvojo priėmimo centruose, o kiti tą pačią dieną grįžo į Vilnių.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras yra vykdomoji institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto. Ji vykdo pramoninės nuosavybės teisinę apsaugą Lietuvoje, apimančią išradimus, dizainą, prekių ženklus ir puslaidininkių topografijas, ir veikia kaip centrinė pramoninės nuosavybės įstaiga Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos ir Europos patentų organizacijos atžvilgiu. Vyriausybė įkūrė biurą, ir dabar jis priklauso Teisingumo ministerijai. Jos užduotis – suteikti išimtines teises pramoninėje nuosavybėje, užtikrinti, kad šios teisės būtų apsaugotos Lietuvoje, ir užtikrinti apsaugos sistemos veiksmingumą bei tobulinimą. Biuras nurodo savo viziją kaip prieinamą pramoninę nuosavybę, kuri sukuria vertę. Anglų misijos puslapis įrašo paskutinį atnaujinimą 2023 m. lapkričio 28 d.

Europos Sąjungos kelių eismo taisyklių puslapyje Lietuvoje teigiama, kad autobusų juosta, pažymėta A, gali būti naudojama tik viešuoju transportu, o A-plus juostą taip pat gali naudoti dviračiai, mopedai, lengvi keturračiai ir, nustatytomis sąlygomis, neįgalių žmonių transporto priemonės. Motociklų juosta gali būti naudojama tik tuo atveju, jei ji pažymėta motociklo simboliu. Puslapyje pateikiamas pritvirtintas saugos šalmas motociklui su šonine priekaba arba be jos ir mopedui, triratei ir keturratei transporto priemonei, išskyrus atvejus, kai gamintojas įrengė saugos stogą ir saugos diržus, skirtus apsaugoti raitelį ir keleivį. Ne miesto keliuose su asfaltuotu ar betoniniu paviršiumi standartinė šių transporto priemonių riba yra iki 3,5 tonos, 90 kilometrų per valandą, arba 80, jei vairuotojas turi mažiau nei dvejų metų patirtį, ir 70 kituose keliuose. Greitkelyje riba yra 130 kilometrų per valandą nuo balandžio iki spalio ir 110 nuo lapkričio iki kovo, arba 100 vairuotojams, turintiems mažiau nei dvejų metų patirtį. Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichoaktyvių medžiagų.

2024 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešime teigiama, kad kelionės metu iš karto turėtų būti pateiktas skundas organizatoriaus atstovams ir, jei jie nesiima jokių veiksmų, pateikti raštu. Jame teigiama, kad tais atvejais, kai sutartis nėra vykdoma pagal pagrįstus turisto lūkesčius, organizatorius turi atlyginti nuostolius. Asmuo, kuris surengė kelionę savarankiškai ir nustato, kad viešbutis nepateisino lūkesčių, pirmiausia turėtų kreiptis į viešbučio administraciją. Prie ieškinio turėtų būti pridėti nuostolių įrodymai, įskaitant nuotraukas ar vaizdo įrašus. Organizatorius arba apgyvendinimo paslaugų teikėjas, atvykęs į nepriklausomą kelionę, turi atsakyti raštu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo. Jei klausimas nėra išspręstas draugiškai, vartotojas gali paprašyti Institucijos išnagrinėti ginčą ne teisme ir turėtų pridėti sutarties kopijas, dokumentus, rodančius nuostolius, ieškinį, bet kokį atsakymą ir nuotraukas.

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad asmuo, apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, gali gauti ligos pašalpą, jei nelaimingas atsitikimas darbe, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš jo arba profesinė liga pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, asmuo laikinai negali dirbti, o pajamos iš darbo prarandamos. Teisė į šią išmoką nepriklauso nuo to, kiek laiko asmuo buvo apdraustas valstybine socialine apsauga. Jei asmuo jau turėjo teisę į ligos pašalpą dėl įprastos ligos, vietoj to mokama nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos išmoka. Išmoka yra 77,58 procento kompensacinio darbo užmokesčio, kuris grindžiamas apdraustosiomis pajamomis per tris kalendorinius mėnesius iš eilės prieš mėnesį, kai buvo nustatytas laikinas nedarbumas. Mėnesinis kompensacinis darbo užmokestis negali viršyti dvigubo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už ketvirtį iki paskutinio ketvirčio, ir jis gali nesumažėti žemiau 15 procentų šio vidurkio, paimto pirmąją nedarbingumo dieną. Ministerijos anglų kalbos puslapis paskutinį kartą buvo atnaujintas 2024 m. sausio 17 d.

Migracijos departamentas teigia, kad asmeninio dokumento portretas turi būti atspausdintas ant plono, aukštos kokybės fotopopieriaus, kurio paviršius būtų lygus, o ne ant chemiškai aktyvaus, savaime besivystančio ar šviesai ir šilumai jautraus popieriaus. Spausdinimas turi būti baltų kampų, rašalo ženklų, raukšlių, pažeistos emulsijos, dėmės ar linijos, o rašymas ant nugaros neturi būti rodomas. Portretas turėtų atitikti dabartinį asmens amžių, o departamentas rekomenduoja, kad jis būtų ne vyresnis kaip šeši mėnesiai. Kadangi lazerinis graviravimas sukuria tik pilką skalę, rekomenduojama pilkosios skalės nuotrauka asmens tapatybės kortelei, pasui, aptarnavimo pasui, užsieniečio pasui, vairuotojo pažymėjimui ir leidimui gyventi, o kitų dokumentų nuotraukos gali būti spalvotos arba pilkos spalvos. Priklausomai nuo dokumento, gali prireikti bent trijų identiškų nuotraukų, atspausdintų ant vieno lapo. Paklodė yra 40–60 milimetrų ir turi būti paimta taip, kad būtų galima nupjauti 35–45 milimetrų stačiakampius, o veidą nuo smakro iki karūnos užpildo 70–80 procentų aukščio, 2–4 milimetrus nuo viršutinio krašto iki karūnos, 31–35 milimetrų nuo karūnos iki smakro ir 8–10 milimetrų nuo smakro iki apatinio krašto.

Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančiame suvestiniame tekste komendanto valanda apibrėžiama kaip nustatytos valandos, per kurias nepaprastosios padėties zonoje esantys žmonės negali būti viešose vietose, jeigu neturi specialaus leidimo ir asmens tapatybės dokumentų. Tik tos teisės 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys yra atleidžiami nuo specialaus leidimo reikalavimo. Tas pats įstatymas sako, kad nepaprastosios padėties metu žmonės visada turi turėti asmens dokumentus ir kad asmuo be jų gali būti sulaikytas tapatybės patikrinimui ne ilgiau kaip 24 valandas. Rezoliucijoje arba prezidento dekrete, kuriuo skelbiama nepaprastoji padėtis, taip pat gali būti nurodyta, kad žmonės negali pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos be specialaus leidimo, nebent jie palieka teritoriją arba yra evakuojami. Tarp priemonių, į kurias gali būti įtraukta deklaracija, yra komendanto valanda, transporto priemonių judėjimo apribojimai, išskyrus specialios paskirties transporto priemones, turinčias leidimus, ir draudimas įvažiuoti į avarinę zoną arba persirengimo gyventi be leidimo. Minėtas tekstas yra 2002 m. birželio 6 d. įstatymas, numeris IX-938, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymu XIV-2376.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos procedūra sako, kad jei asmens duomenų perdavimas į trečiąją šalį yra toks, kaip ji aprašo, duomenų valdytojas turi gauti inspekcijos leidimą. Leidimas išduotas, jei pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 46 straipsnio 4 dalį ir po 63 straipsnyje numatyto nuoseklumo mechanizmo nusprendžiama, kad planuojamas perdavimas nepažeis reglamento, visų pirma duomenų saugumo taisyklių ir duomenų subjekto teisių apsaugos. Duomenų valdytojas gali raštu kreiptis į Inspektoriją arba išsiųsdamas prašymą paštu arba kurjeriu, arba gali jį siųsti elektroniniu būdu. Turi būti pateiktas elektroninis prašymas, kad inspekcija atpažintų dokumento formą ir identifikuotų elektroninį parašą bei jį pateikusį asmenį. Nurodytas paslaugos rezultatas – leidimas teikti asmens duomenis trečiosioms šalims, o į dokumentus įeina pats prašymas ir, atsižvelgiant į perkėlimą, sutarčių su gavėju trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos sąlygos arba patvirtintos šių sąlygų kopijos.

Tarptautinė migracijos organizacija kartu su Lietuvos Vyriausybe įsteigė Migracijos informacijos centrą, kuris nuo 2015 m. teikia konsultacijas dėl integracijos. 2015–2023 m. „Renkuosi Lietuva“ projekto metu centras suteikė daugiau nei 65 000 konsultacijų diasporai ir užsieniečiams. Keičiantis migracijos modeliams ir pabėgėliai atvykus iš Ukraine, centras pradėjo patarinėti užsieniečiams, gyvenantiems šalyje nemokama linija 0 800 22922 ir per LiveChat MiCenter svetainėje, ir per MiCenter per mėnesį teikia apie 700 konsultacijų. Ji padeda žmonėms nuo pirmųjų žingsnių Lietuvoje iki išsamesnės integracijos, konsultuojantis, emociškai ir bendruomenės veikla. Nuo 2024 m. sausio mėn., bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paslaugos buvo išplėstos finansuojant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą projektui, koduotam PMIF-2,01-V-01-01. Patarimai siūlomi lietuvių, anglų ir rusų kalbomis elektroniniu paštu, nemokamu telefonu, tiesioginiu pokalbiu ir asmeniškai, jame aptariami gyvenimo Lietuvoje klausimai.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos puslapyje apie vandenį teigiama, kad valstybinė energetikos reguliavimo taryba nagrinėja neteisminius vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų, dėl paviršinių nuotekų mokesčių, nuotekų transportavimo ir apie laikino atjungimo nuo geriamojo vandens tinklo kainą. Vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo arba nuotekų tvarkymo subjekto ginčus nagrinėja ir kiti vartotojų teisių institucijos ginčai. Vartotojas, kuris mano, kad tiekėjas pažeidė teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartotojų sutartimi, pirmiausia turi parašyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų operatoriui ir nurodyti, ko reikia. Tame pačiame puslapyje teigiama, kad vartotojų teisių institucija taip pat nagrinėja skundus dėl nesąžiningų sąlygų geriamojo vandens ir nuotekų sutartyse, apie skaitimus, apie nelaimingus atsitikimus vandens tinkle, apie tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą ir apie tai, kaip išduodamos sąskaitos. Reguliavimo tarybos telefonas tame puslapyje yra 8 800 20500, o jos biuras yra Verkiu gatvėje 25C-1, 08223 Vilniuje.

Energetikos ministerija teigia, kad elektros energijos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę, pagal jų įgaliojimus dalijasi Vyriausybė, ministerija, valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir valstybinė vartotojų teisių institucija. Privatus vartotojas arba elektros energijos įmonė gali kreiptis į įstaigas, kurios turi jį nagrinėti, skundą arba ginčą nagrinėti ne teisme. Reguliavimo taryba sprendžia elektros energijos įrenginių, įrangos ir skaitiklių gedimus ir veikimą, su kokybės reikalavimais, su matavimo ir mokėjimo už sunaudojamą elektros energiją pažeidimais, su nelaimingais atsitikimais ir pertraukimu, sustabdymu ar tiekimo apribojimu. Jame taip pat kalbama apie tai, ką elektros energijos įmonė daro arba nesugeba padaryti tiekdama, paskirstydama, perduodama ar saugodama, atsisakydama naudotis tinklais ir sistemomis, sujungdama elektros energijos srautus ir kaip taikomos kainos ir tarifai. Vartotojų teisių institucija nagrinėja nesąžiningas elektros energijos pardavimo sutarčių sąlygas ir sutartis dėl naujo buitinio vartotojo elektros įrenginio sujungimo ir nesąžiningos elektros energijos tiekėjų komercinės praktikos. Kiti ginčai gali būti nagrinėjami teisme, o vartotojas gali paprašyti kompetentingo nepriklausomo eksperto, ekspertų įstaigos ar valstybės institucijos išvados, į kurią galima atsižvelgti.

Lietuvos nacionalinis sveikatos draudimo fondas teigia, kad apdraustas asmuo arba atstovas privalo pateikti dokumentus dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ne vėliau kaip per vienerius metus po to, kai buvo suteikta ši priežiūra. Bylos rinkmenoje reikia rašytinės paraiškos ir asmens tapatybės dokumento, išskyrus atvejus, kai paraiška siunčiama elektroniniu būdu ir pasirašyta su kvalifikuotu elektroniniu parašu. Reikalingi medicininiai dokumentai arba kopijos, įskaitant kreipimosi kopiją, kai gydymo šalyje buvo suteikta specializuota ambulatorinė ar stacionarinė priežiūra. Taip pat turi būti įtrauktos dokumentų ir receptų, kuriuose pateikiami vaistai, medicinos priemonės ir medicinos prietaisai, kopijos, kuriose yra vaistų ir medicinos prietaisų. Jei šie daiktai buvo skirti Lietuvoje, reikalingi 3 formos receptai, išskyrus atvejus, kai buvo naudojamas elektroninis receptas elektroninėje sveikatos sistemoje. Turi būti pridėti finansiniai dokumentai arba kopijos, pavyzdžiui, sąskaitos faktūros, grynųjų pinigų kvitai ir grynųjų pinigų pajamų čekiai, o tada fondas patikrina, ar privalomasis sveikatos draudimas apėmė asmenį Lietuvoje, kai buvo gauta priežiūra.

Regionų komiteto rašte dėl Lietuvos teigiama, kad civilinė apsauga yra centrinės valdžios ir savivaldybių atsakomybė. Vyriausybė nustato planus ir procedūras, įskaitant ekstremalių situacijų prevencijos planą, civilinės saugos mokymo procedūrą ir NATO veiksmų koordinavimą šioje srityje. Nacionalines ekstremalias situacijas valdo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Savivaldybės vietos valdžios institucijos rengia civilinės saugos sistemą, bando prognozuoti ir užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms ir paskelbti arba panaikinti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją. Jie taip pat organizuoja pratybas, ugdo gyventojus, įspėja žmones ir institucijas, kai įvyksta ekstremali situacija, organizuoja gelbėjimo, paieškos ir skubius darbus bei mobilizuoja vietos civilinės saugos pajėgas. Raštelyje nurodoma, kad Vidaus reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra atsakingos institucijos, ir nurodoma, kad kiekviena savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai pirmininkauja administracijos vadovas, palaiko savivaldybės sistemą ir priima sprendimus, reikalingus artėjančiai ar faktinei ekstremaliai situacijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad bedarbio draudimo išmoka gali būti mokama asmeniui, kuris buvo apdraustas nuo nedarbo, yra užregistruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, jam nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvi darbo rinkos priemonė ir jis taikomas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nedarbingumo. Vienas iš reikalavimus atitinkančių būdų yra nedarbo draudimo įrašas, kuris per pastaruosius 24 mėnesius iki bedarbio statuso buvo bent 12 mėnesių, kai netaikoma atskira taisyklė dėl pakartotinio prašymo. Kitas kelias apima asmenį, kuris baigė privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyvią nacionalinės gynybos tarnybą, arba kuris buvo atleistas bent po pusės nustatyto laikotarpio, jei bedarbio statusas įgyjamas per šešis kalendorinius mėnesius po išleidimo. Kitas kelias reikalauja bent 12 mėnesių nedarbo draudimo įrašų nuo ankstesnio pašalpos laikotarpio pradžios iki naujo bedarbio statuso, skaičiuojant visą ar dalį to ankstesnio išmokų laikotarpio. Išmoka mokama devynis mėnesius. Kiekvienas mėnesinis mokėjimas turi fiksuotą dalį, lygią 15 procentų tą mėnesį galiojančio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, ir kintamą dalį, susietą su buvusiomis draudžiamosiomis pajamomis, įskaitant užmokestį, nuo kurio buvo mokamos ar mokėtinos nedarbo įmokos, ir išmokas, tokias kaip dalinis darbas, ligos, motinystės, tėvystės, vaikų priežiūros ir ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ligos.

Aukštojo mokslo kokybės vertinimo centras išskiria dvi pagrindines užsienio kvalifikacijos pripažinimo rūšis Lietuvoje, akademinę ir profesinę. Akademinis pripažinimas lemia akademinę kvalifikacijos vertę, tai reiškia, ar ji iš esmės atitinka bendruosius akademinius reikalavimus dėl panašios kvalifikacijos Lietuvoje. Puslapyje teigiama, kad abi rūšys yra reglamentuojamos nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais ir yra tvarkomos skirtingų kompetentingų institucijų. Akademinis pripažinimas priklauso nuo kvalifikacijos lygio ir nuo to, kodėl jos reikia, ir nuo to, kaip jis turi būti, o tarp jį atliekančių institucijų yra Centras, aukštojo mokslo institucijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos humanitarinių mokslų universiteto ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto įgaliotos institucijos. Mokslo ar meno daktaro laipsnį tvarko Lietuvos mokslinių tyrimų taryba, kitas aukštojo mokslo kvalifikacijas, kurias atlieka įgaliota institucija, kai tikslas yra ten ir kitaip, Centras, pasirinktos institucijos studijų laikotarpis ir profesinio mokymo įstaigos ar Centro profesinė kvalifikacija. Išnašoje teigiama, kad Studijų kokybės vertinimo centras akademinį pripažinimą pripažįsta Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis arba šeimos narys, lietuviškos kilmės užsienietis, prieglobsčio prašytojas ir leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje turėtojas.

Lietuvos valstybinio socialinio draudimo vadovas sako, kad darbuotojas asmeniškai neužsiregistruoja Sodroje. Darbdavys turi užregistruoti asmenį prieš pirmąją darbo dieną, o vadovas reikalauja, kad darbdavio teisinė pareiga būtų. Pirmiausia darbuotojui reikia asmens kodo, kuris pateikiamas su registracija namuose, nes be jo darbdavys negali tinkamai užregistruoti asmens ir negali būti stebimi įmokos. Jei asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, vadovas sako, kad registracija yra asmens užduotis. Įnašai užsieniečiams neprivalomi: jei dirbate Lietuvoje, Sodra galioja nuo pirmos dienos, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės ir kiek laiko planuojate pasilikti. Asmuo, laikinai išsiųstas iš kitos Europos Sąjungos šalies, gali likti apdraustas namuose pagal A1 pažymėjimą, kurį darbdavys organizuoja prieš atvykimą, kad įmokos nebūtų mokamos du kartus.